- gryvenka
- ×grývenka (rus. гpивeнкa) sf. (1); Lex 54, CI1071, R225, MŽ, gryvenkà K 1. grandis (geležinė ar suvyta iš susuktų beržo, karklo ... vyčių): Eisime gryvenkų sukti akėčiom Kč. Susuk grývenką iš beržaičio ir uždėk an vartų Mrk. Vartus užkelk ir grývenką užkabyk! Vlk. ^ Paršelis susisukęs gryvenkon (nusibaigęs) Nč. 2. K šiaudų grįžtė, susukta vainikėliu, užmauta ant volės alaus misai tekinti. 3. garankštis: Šitos vilnos labai sukrios – par gryvenkas nė pavyt negali Skr. Per sukriai suverptas siūlas – metasi į gryvenkas Srj. Prastai nuvijai virvę – matai, kiek gryvenkų padarei Žvr.
Dictionary of the Lithuanian Language.